Fizika ir laivų judėjimas – eksperimentinė veikla (prie vandens)
|
|
Fizika |
|
Pamokos planas #3 |
|
APIE PAMOKĄ |
|
|
Tema |
Fizika ir laivų judėjimas – eksperimentinė veikla (prie vandens) |
|
Trukmė |
2 x 1 valanda (2 x 45 min.) |
|
Numanomos ankstesnės žinios |
|
|
Pamokos tikslas(-ai) |
Mokymasis atliekant eksperimentinius tyrimus, siekiant nustatyti įvairius fizikinius dydžius, susijusius su mokinių pastatytų valčių judėjimu eksperimentams pasirinkto vandens telkinio (upės, ežero, jūros ar baseino) pakraštyje. |
|
Pagrindinė temos mintis |
|
|
Pamokos rezultatai |
Kritinio ir abstraktaus mąstymo gebėjimų lavinimas, atsižvelgiant į fizikos dizaino elementus ir praktinį pritaikymą. |
|
Kompetencijos |
|
|
Metodai |
|
|
Aktualumas mokymo programai |
|
|
Suinteresuotų šalių įtraukimas |
|
|
REIKALINGA ĮRANGA IR MEDŽIAGOS |
1 komandai iš 5 studentų |
||||||||||||||||||||||
Tai yra rekomenduojamas sąrašas: Stebėjimai
|
|
UŽDUOTYS, ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO |
|
|
1 žingsnis (2 min.) |
Pamokos organizavimas (dalyvavimo patikrinimas, dėmesio patraukimas, didaktinės medžiagos rengimas ir kt.) |
|
2 žingsnis (10 min.) |
|
|
3 žingsnis (70 min.) |
|
|
4 žingsnis (6 min.) |
|
|
5 žingsnis (2 min.) |
Išvados:
|
|
Vertinimas |
|
|
Naudingos nuorodos |
|
Laboratorinio darbo darbalapis (5 studentų grupei)
I. Upės (vandens) tėkmės greičio nustatymas kranto atžvilgiu
a) Reikalingos medžiagos: darbo ataskaita, eksperimentinių duomenų lentelė, laikmatis, matuoklis, kamuoliukai, medinės lėkštės, virvelės, nailono siūlai, pastatytos ir įrengtos valtys, kompiuteriai ir kita IT įranga, mobilieji telefonai ir kt.
b) Metodas
Vidutinio greičio formulė yra viena iš fundamentaliausių fizikos sąvokų, naudojama judančio objekto vidutiniam greičiui apskaičiuoti. Ji apskaičiuojama atstumą tarp dviejų taškų padalijus iš laiko, per kurį šis atstumas įveiktas.
Δx – atstumas tarp dviejų taškų AB
Δt – laikas, per kurį įveikiamas šis atstumas
Vidutinio greičio formulė yra nepaprastai svarbi fizikoje, nes ją galima naudoti:
- nustatyti judančio objekto greitį;
- įvertinti, kaip greitai objektas gali būti perkeltas iš vieno taško į kitą.
c) Eksperimentas:
- išmatuokite upės atkarpą, kuriai apskaičiuojamas AB upės tėkmės greitis metrais;
- pasirinkite daiktą, kuris plūduriuoja virš vandens, turi mažesnį tankį nei vanduo (medį, rutulį, plastikinę medžiagą), kuris yra pririštas prie nailono siūlo arba siūlo, virvelės;
- laikas – objekto plūduriavimo laikas iš taško A į tašką B sekundėmis;
- įveskite duomenis į specialią toliau pateiktos formos lentelę;
- užregistruokite tris laiko vertes ir kiekvieną kartą apskaičiuokite upės tėkmės greitį, tada apskaičiuokite vidutinį greitį;
- Paaiškinkite matavimo paklaidų atsiradimą.
d) Eksperimentinių duomenų lentelė
|
Grupės numeris |
d [m] |
t [s] |
Virdžinija [m/s] |
Vm [m/s] |
|
I grupė |
||||
|
II grupė |
||||
|
III grupė |
||||
|
IV grupė |
||||
|
V grupė |
Va = = =
Vm = 
II. Laiko, per kurį laivas įveikia atstumą iš A į B su veikiančiu varikliu, nustatymas
a) Reikalingos medžiagos: darbo ataskaita, eksperimentinių duomenų lentelė, chronometras, skaitiklis, pastatytos ir įrengtos valtys, kompiuteriai ir kita IT įranga, mobilieji telefonai ir kt.
b) Metodas
- Iš A į B (upės tėkmės kryptimi)
va – upės tėkmės greitis, vandens padėtis žemės atžvilgiu
vb – valties judėjimo greitis, kai variklis veikia prieš vandens srovę
v1 – laivo greitis žemės atžvilgiu iš taško A į tašką B
t1 – laikas, per kurį laivas įveikia atstumą nuo A iki B, kai variklis veikia
- Iš B į A (priešinga upės kryptimi)
V2 – laivo greitis žemės atžvilgiu iš B į A
t2 – laikas, per kurį laivas įveikia atstumą nuo B iki A, kai variklis veikia
V2 = vb - va t2 =
c) Eksperimentas:
- išmatuokite upės atkarpą, kuriai apskaičiuojamas AB upės tėkmės greitis metrais;
- Pastatykite valtį ant vandens su įjungtu varikliu ir pradėkite judėti tarp taškų A ir B
- apskaičiuokite laivo kelionės laiką iš taško A į tašką B sekundėmis;
- įveskite duomenis į žemiau nurodytos formos duomenų lentelę;
- apskaičiuokite laiką, pasitelkdami teorines skaičiavimo formules, o tada palyginkite rezultatus su eksperimentiškai nustatytais rezultatais;
- Paaiškinkite matavimo paklaidų atsiradimą.
d) Eksperimentinių duomenų lentelė
|
Grupė skaičius |
d [m] |
Virdžinija [m/s] |
Vb [m/s] |
V1 [m/s] |
V2 [m/s] |
t1 (1) [s] |
t2 (1) [s] |
t1 (2) [s] |
t2 (2) [s] |
|
I grupė |
|||||||||
|
II grupė |
|||||||||
|
III grupė |
|||||||||
|
IV grupė |
|||||||||
|
V grupė |
(1)t1 ir t2 gauti iš eksperimentinių skaičiavimų
(2): t1 ir t2 išmatuoti chronometru
e) Klaidų šaltiniai:
- Matavimo paklaidos – neišvengiamos dėl pojūčių ir prietaisų netobulumo;
- Apvalinimo klaidos;
- Metodo klaidos;
- Sisteminės klaidos:
- prietaisai – sugedę įtaisai arba sugedusios matavimo priemonės;
- asmeninis – eksperimentinių įgūdžių stoka;
- teorinis – neatsižvelgiant į išorinius veiksmus, kai kuriuos fizinius veiksnius, tokius kaip nepakankamas šviesos šaltinis ir kt.
- Atsitiktinės klaidos – stebėtojo jutimo organų netobulumas, jo gebėjimų stoka, eksperimento metu atsiradę variantai, stebėtojo padėtis matavimų metu.
- Didelės klaidos:
- stebėtojo neatidumas;
- dėl trinties tarp skriemulio ir vielos;
- dėl nevienodos trinties tarp kūno ir pasvirusios plokštumos;
- neteisingas rezultato užrašymas;
- sumišimai;
- neteisingas matematinis skaičiavimas.
|
Erasmus+ KA2 Bendradarbiavimo partnerysčių projektas „Sailing Into Opportunities“ Nr. 2023-1-LT01-KA220-SCH-000161306 sailtunities.gaminu.eu |
|
|
|
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Nacionalinės agentūros požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei Nacionalinė Agentūra negali būti laikoma už juos atsakinga. |
